Kai luotu atminties čionai atplaukia
Prislopusi dalelė praeities,
Žinau — vėl viską pakilnot reikės.
Kai mintys lyg akivaran įtraukia,
Savęs kas kartą klausiu to paties:
Ar būtina?

Dėlioju praeitį tarsi mozaiką,
Kurioj dalis ryškiausia buvai tu.
Sugrįžta aidu žodžiai ir kitų...
Nors jie aštria briauna į sielą taikos —
Visus renku iš praeities kerčių
Ir gludinu...