kartais lyja tarp pirštų, į sąnarius braunasi,
kartais lyja į patį širdies vidų, dilgčioja
prisispaudęs prie stiklo lietaus vandeniu
tampi smengančio namo iškreiptu žvilgsniu

nuogas nerimas tupi kojūgaly, prikala,
nejudi, nes kvėpavimas pilnas voratinklių,
pravirksti, sąmonės valandos dykvietėj
ach, senstantis vakaras, meldžiasi žaros

gulam dulkėm į kelkraščius, stalčius, ant sąžinės,
kiek ne daug padarei ir kiek daug klaidom mintama
Tėve, apreikšk savo Sūnų be nuodėmės,
gal nors valandai būsiu Jo išganytas.