gėda

ta g ė d a –
lyg votis su karameliniu geluonimi
pašvinkęs žagsulys
šlapimo nesulaikymas –
tikrų tikriausi spąstai

ta g ė d a
daugiasluoksnė
kafkiška

ne valgyti, o springti, ryti, persiryti
tarytum gyvulys, žiurkėnas
be nuovokos, be saiko

ardyti ir vis skaudžiau nubausti
kūną

ta g ė d a –
plokščias išpampęs veidas
be žvilgsnio į pasaulį
be žvilgsnio į save

ta g ė d a –
prakeiktis, iškrypę veidrodžiai
ir atspindžiai vitrinose
savirefleksijos niekinga baimė

o tereikėjo, kad —
m y l ė t ų
Irna Labokė