Kaltoji

Ilgesio sparnai negailestingai čaižo –
Išraižo sielą kaistančiais randais.
Kiekvieno pradžioje sušvyti baimė,
pabaigoje pavirsdama akių žaibais.

Bet be drėgmės ir be lietaus šniokštimo –
Sausa akla bespavė –
Many palikusi žaizdas laukimo
Iš troškulio Pasiilgimo Paukštė krenta.

Verkiu ir aš, ir ji –
Dvi širdys skausmo pelkėje klampoja...
Aš nekalta – kalta tik ji,
Kad man tavęs jau niekas neatstoja.

Užklok žaizdas kitais jausmais stipriau –
Nuvyk tą paukštę nuo manęs greičiau.
chiuchiala