nakties garsų išsigandęs
užverčiau galvą į dangų.
žvaigždėms akis atidavęs
ilgai stovėjau žolėje
įaugusiom žemės kojom.
įsileido dangus vidun
palydėjęs saulę sugrįžtančią
ir apsisuko
debesų pulkai
mėnulio paliesti...
o aš vis stovėjau
plasnojimą jausdamas
kol mėlynos rankos
beribio dangaus apkabino.
užsimerkiau.
ir apsisuko
debesų pulkai
aplink galvą
vis dar iš žemės kyšančią,
erdvės pasiilgusią..