Kai nežinai kas, vadinasi, džiazas.
                                    (Alessandro Baricco)


naktis gieda savo paprastą tamsą

o jis – tą melodiją

ir ne perkūnas tai ir ne tamtamai –
ir  ne jaunų mustangų kaimenė –

gurkšnį – dar gurkšnį vandens – paduokit

nes

nes ta melodija –
karštas vynas per gomurio arfą
žarijų šokis nervų galūnėlėmis

paženklintasai – superstar –
savo daina pravirkdei laivo kapitoną  
bažnyčių kupolus išsiūbavai vidur nakties
ir uosto švyturį
ir keltus

paženklinti dainuoti  ritmų nesimoko –
jie dar negimę jau yra daina ir ritmas
kad užmirštų laiką
kad nejaustų baimės
kad gimę negalėtų žudytis

nes

kai dainuoji apie vandenyną
apie žuvų galaktikas ir
apie meilę kai dainuoji

žudytis negali