Jūs – mano protėviai – šalies galingos sūnūs:
Barzdoti, rūstūs, laisvės alkani.
Esat Europos senbuviai? O gal bastūnai?
Juodojoj jūroj žirgus plaudami

Privertę sudrebėt netgi totorių chanus
Ir slavus duoklę didelę mokėt.
Jus neparklupdė užkariautojai germanai
Prie Griunvaldo, Šiaulių ar Tauragės*.

Kas tie Mozūrų kunigaikščiai arba lenkai?
Aukštaičiai ir žemaičiai ant žirgų
Su kalavijais rankose... Ir galvą lenkia
Bet kas, kuris nebuvo jiems draugu.

Jūs amžiais, šimtmečiais kovojot už Tėvynę
Ramovės krivių laiminti žilų
Su vyčio vėliava. Tik svetimas pamynėt –
Jos neplazdės pavėsy ąžuolų.
..................................................................

Jūs – mano protėviai – Perkūno palikuonys:
Barzdoti, rūstūs, laisvės alkani...
Ramiai vingiuoja Nemunas Rambyno kloniu,
Žara krauju suspindi vandeny...


Prie Griunvaldo, Šiaulių ir Tauragės*. Čia turiu omenyje žymiausias lietuvių-žemaičių kovas prieš kryžiuočius: Žalgirio, Saulės ir Durbės mūšius. Pastarasis įvyko 1260 m. prie Durbės ežero šiauriau Tauragės.