Nejučiom išeinu į tuščiausias gatves
Be minčių ir nuo šoko ištinus:
Vien tik frazė neoninė “nėra tavęs“
Ant visų iškiliausių vitrinų.
Nesuvokiamas būvis –mirei, rodos,tu -
Aš po tunelį ilgą keliauju.
Ir tiktai tuštuma balkone be svečių,
Kai nereikia nei žodžių, nei draugo,
Kai staiga tyluma rodosi per tyli
Ir per senas kiekvienas daiktelis :
Tik vaidenas, kad tu į namus pareini,
O po spinta išties čiauškias pelės.
Išeinu vėl į pilkšvo pasaulio erdves
Noris bėgti , kol mudu nežuvom,
Kur absurdiška frazė“nėra jau tavęs“
Nesutrikdo atsakymo –Jo čia nebuvo.