Surinksiu nuodėmių rasas į savo delną –
Jau gėriau jas, mieloji, tu – išgerk,
Tegul mėnulis paikas iš pavydo stena,
O žvaigždės – bitės – ruošiasi įgelt.

Ir kniaukia katinai – konteinerių karaliai,
Žibintai gatvių žiojasi melsvai.
Išgerk drąsiau, atsigaivinki ligi valios –
Aš jau svaigstu ir tu pradėki svaigt.

Tegul šita naktis juodas mintis ištaško,
Lyg žaistų kėgliais – pirmu metimu.
Rašykim ilgą sakinį – nedėkim taško,
Pabūkime savi tarp svetimų.

Lai nuodėmių lašai gaivina tavo vidų,
O kūną pakelia aukščiau nakties
Ir voras kasdienybės sprunka tai išvydęs –
Suplyšta tinklas – mudviejų kaltė...