Žinau, kad lauki vis dar:
į stiklą siluetas įšalęs.
Išžiūrėjai net naktį: į save
įšalęs stiklinis šešėlis.

Siluetas kaip laukti nežino:
jis nejaučia šalčio ant
stiklo. Nežino, kaip gelia
amžinai ištirpt sušalt ištirpt.

Siluetas įšalęs stikle.
Tavo akys ledinės jį
išgąsdina – neatsigręždamas
išeina apakęs šalčiu.

Dūžtančiu stiklu išprotėji –
nešalta, nors stiklinis. Nešalta.