vėl diena stiklo šukėse
šiepias
būtis už buvimo
slepiasi
klampsmėliai
sukasi

žalčio odos kiaurymėje
plūsta ūmauja
vabalas
be priežasties –
gal nežino jos

proto ląstelių
vojažas
vis imti ir imti (vežimais net) –
godas netramdomas šypsosi
lyg saracėnas nekrikštytas

viešpatie tark kurioj kryžkelėj
balta nuo juodo atsiskiria