Po žvaigždėm į dienoraštį rašomą
Krinta palaidos kaukės ramybės,
Atlapotom sagom jaučia vasarą,
Lūpos pridengtos kviečiamai tyli.

Nekaltai seka akys bemiegės
Tą simpatišką, jauną mėnulį,
Slysta kambariu linijom šviesos,
Tik šešėliai begėdiškai žiūri.

O meilužis-dienoraštis rausta,
Kai eilėm iliustruotom ji kalba.
Užsimerkia, užverčia ir snaudžia,
Pašnibždom sukalbėjusi maldą.