Nusileido skaisčioji saulutė
ir bitutės jau miega geltonam kory.
Tyliai ilsis pavargusi žemė
stebuklingos nakties vidury.

Paklausyk, ir išgirsi noktiurną –
gros žiogelio smuikelis pernakt.
Kris iš skliauto vakaro į urną
sidabrinė žvaigždžių paslaptis...

Paklausyk, ir pajusi: šešėliai
glosto baltas laukų ramunes.
Tyliai tyliai nurieda per smėlį
akmenėlis upelio dugne.

Paklausyk, ir išgirsi: lopšinę
atkartoja šilai daugelsyk.
Jau pažadina dieną aušrinė.
Tik išmoki širdim tu klausyt!