Vienuj viena ant kranto styro
Gležna pušelė aukso šakomis.
Krūtine remiasi į žemę,
Šešėliu virsta naktimis.

O jūra gaivalinga gromuluoja,
Kamieną nubučiuoja bangomis,
Viršūnę svajomis apvainikuoja,
Pasiperša su aukso smiltimis.

Pušelei lają gintaru dabina
Ir meilę žada amžinai.
Naktim ištrūkus abejoja,
Ar brist į jūrą man jaunai?