Audra.
Ji ne stiklinėj,
ji- kažkur laiptinėj.
  Kažkuris kažko supyko,
   kažko reikalauja...
    Kažkas sudaužytas
     sugrįžta iš naujo.
      Vėl duris įstato,
       įstiklina langus,
        sušluoja šukes...
         Smūgius susiskaičiuoja
          lyg monetas smulkias...
   Užgesinta audra
   tyliai raitos po kojom.
   Lūpos veide mėlynę
   vėl atsargiai bučiuoja...

   Gera girdėti,
   kad audra nurimo.

        Iki kito karto!