Ir ryšys toks be galo dvasinis,
toks visai apolitiškai lytinis,
kai per vandenį šakėmis rašėme,      
kaip pirmuonys iš jūros bridome.   
Tik į šonkaulius spaudė armonika,    
netikėjo visai katechetės –
sieksnį durniais, šiek tiek kitoniškais,
metrą dumbliais ir colį poetais.
Išgalvotus šukavome debesis
ir iš rojaus obuolius skynėme –
nesubruzdo krūtinė įdegusi,
kad gyvena šiaurys piniginėje.