Skambėjime
trapus kaip stiklas
dūžta
tarp pirštų prateka
lyg smėlis
vėjy
skaisčiom liepsnelėm krinta
tyliai
tarsi sustingsta
akimirka
kai amžinybe virsta
šalti švytuoklės pjūklo
žingsniai
tvinksniai
širdis atitaria
dūžiais
akmuo
paminklas praeičiai
parinktas
į smiltis
virsta
neramios mintys
savaip skaičiuoja
klastingai
nelaukta nebūtis
prie kojų
sustoja