17 metų žiemos
Žiemoju
Atsikėlusi matau
Užsnigtas praeivių akis
Ir burnas
Stingsta
Sniegas ant troleibusų laidų
Jie čia retai važiuoja
Zylės baigia nulesti linijas
Ilgus metus
Miegu žiemos miegu
Sapnuoju
Pasakų knygose
Nupieštas obelis
Aukso obuoliukai
Kaukšėdami vienas į kitą
Atšaukia laiką
Ir mano pasaulis
Grafiškai padalytas
Juodomis ir baltomis linijomis
Kitos spalvos
Pamažu blanksta
Virpa erdvėje
Nusinešdamos daiktų kontūrus
Žiemos daltonizmas
Bandau kažką parašyti
Ant įšalusios žemės
Kažką labai svarbaus
Ko niekad nedrįsčiau
Įdiegti tau
Lūpom į lūpas
Bet ir man gruodas
Aptraukia akis
Balta tamsa jei taip būna
Ir baltas pasaulis
Čia visko pilna
Žvirbliai ir sniegenos
Duonos trupiniai lesyklose
Tingūs kamino dūmai
Sušalęs šuva
Kastuvų orkestrai
Automobilių stovėjimo aikštelėse
Ir kavos kvapas namuose
Kur televizijos programos
Septynioliką metų transliuoja
„Ačiū Dievui, atėjai“
Tik tavęs dar nėra