Laiškas į pajūrį

Kokie kvaileliai tie, kas tiki naiviai,
Kad kilometrai nenužudo meilės!

                 Nėra jau nieko – tik užvertos durys:
                 Tiesiog: aš – Sostinė, o tu – Pajūris...

Per visą Lietuvėlę juk rankučių neištiesi?
Širdelė jau pavargo tik mobilų balsą liesti.

                Ilgai mąsčiau: kokiais gi ginklais atstumai meilę žudo?
                Supratau: mūs atstumuos nei ginklų, nei meilės nebuvo.

Tiesiog: aš – Sostinė, o tu – Pajūris,
O tai, kas tarp mūsų – tik susikūrėm.

               Kilometrai ne man ir negi ne tau! Lai kiti atstumus myli!
               Gal išsijungiam telefonus ir mobiliai, bet draugiškai  tylim?
Besparnis angelas