nepasakiau kokia gera buvai kada
išpažintim brūženome dievų įtemptas stygas
viduržiemio užanty tau prabilo uogom putinai
link rotušės alėjos takas pėdele nupintas

aš vėjo nešamas neįteikiau tau dovanų
kai drobule vyniojai angelo  dangaus ramybėn
tikiu tavim tu mylimiausioji iš dievo mylimų
ir tavo kelio dulkės išmintim
                                        pakvipę