...nakties kraštu
            obuolmušis šuoliuoja,
mus žadindamas

            savo tikrumu –

per sapną –
            atradimų ribą
naktigonėj aistrų
            aš gert tave imu - - -

iš troškulio,
            iš nuojautos –
prieš rytą, kai vos
            apčiuopiama mintis,

ir, laužu brėkšmai
            išsiliejus,
artumas linkui
            pilnaties vėl skris...