Nusivylimo odė jausmams

Stabdau savo arklius,
Sunkiai tempiančius vežimą.
O gal jie stabdo mane...
Mano arkliai jaučia,
Jog aš lekiu greičiau,
Jog aš lekiu lengviau.
Jie pavydi.
Žiūri kruvinom akim
Ir drasko žąslus.
Ištrūkę arkliai palieka
Mane vieną.
Vidury lauko.
Įsisupusi šilčiausiuos kailiuos
Išeinu ieškoti šviesos
Ir žmonių.
Pakilęs sniegas sūkuriais
Neša tolyn mane.
Pralenkiu arklius.
Praskrendu miestus.
Bet nieko nerandu.
Mane išduoda mano
Pačios lengvumas.
Aš nebegaliu sustoti.
Izabelė Terhoven