Dar neišeiki, nenutolki,
Kol neužmigdėme manojoj vasaroj plevenančių drugių,
Kol pienių patalo rugsėjiški neiškedeno vėjai,
Nes aš ne juslėmis –
Sava sula tave jaučiu,
Tu žvilgsny džiugesio šviesa tarytum rytas nuskaidrėji.
Be apgaulingo tviskesio, be himnų, be karų
Turi mane ir tuos drugius vagotoj savo saujoj.
Leisk man sapnuoti Rojų ir nebenubust,
Tiktai išsitariu,
Tačiau to nemaldauju –
Tava valia, tavieji sprendiniai,
Plaukų voratinkliais savais nepančioju tau kojų.
Argi tavy nesutūpė drugiai,
Kurie jasumuos nevaržomi skrajojo?