Per žingsnį


Keista dabartis,
Kai Anubio uoslės aš bijau savo broly
Ir pati neužuodžiu,
Kas stovi per žingsnį.
Ilgalaikis akmuo dvi datas greit užgydys
Lyg būtų lietuje grumstas tyžtančio molio.
Tu gyvensi po saule
Tiktai tol, kol tave aš atminsiu.
O ir aš
Jau dienų trupiniuos išsibarčius –
Dūmus, pelenus neša ir pusto
Vos juntamas –
Glostantis? –
Vėjas.
Rievės gula kaip ežero bangos,
Skalaujančios
Tikslą pasiekusio kojas.
Nuo kada tu pradėjai bijoti?
Jei lig šiol vis manei,
Kad ilgėjais?
Keistas laikas –
Jis nemiega nakty –
Ošia, čeža ir dunda.
Gal tai lakrodis baigia išpilt minutes?
Gal tai tavo išėję iš ritmo kvailiojantys tvinskniai?
„Aš“ seniai nebėra –
Nesipriešinu
Amžino miego pagundai,
Nes Anubis čia pat –
Uodžia orą ir baimę atranda
Per žingsnį.
Nijolena

2021-12-25 03:54:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-12-25 05:06:46

Vaizdingas filosofinis pamąstymas apie žmogaus egzistenciją.