Išmokome dalintis

Iš smulkmenų dėlioju savo dieną,
Kol vakaro dangus žvaigždes uždegs...
Ir vis arčiau glaudžiu tą žodį vieną,
Kurio vakaris vėjas nenuneš!
Juk jis ilgam į širdį įsirašė,
Nes jį man dovanojai nuoširdžiai.
Kai jau žara žvaigždes nuo skliauto raškė,
Tu man, ką pažadėjai, grąžinai...
Menu, tada išmokome dalintis
Ir žodžiais, nuotaika, ir viltimis...
----------------------------------------------
Mėnuo, prieš rytą, vis žemiau per sprindį –
Į pilką debesį nebeįkris...
 
Eiliuotoja

2021-12-05 23:25:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2021-12-09 09:47:44

Taip, kažkada kažkieno pasakytas žodis gali tapti amžina dovana, nuolat padedančia tikėti šviesa.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-12-06 13:45:20

Širdingos eilės, labai miela kažkam dovana.