Šiurkšti, kumpa
     laukinė kriaušė
Per vasarą
     stovėjo pievoj,
Žvirbliukai
     čirškavo ir šiaušės,
Kai po lietaus
     nurimo vėjas. 
Aplinkui ganės
     kelios margės,
Kvepėjo pienu
     iš milžtuvės,
Ir pranašavo
     giedrą dangų
Blausiom akim 
     iš balos žuvys.                               
 
Tai buvo taip seniai,
                kad rodos,
Ruduo
           į kriaušę
                         įsisuko…

- - - 

O aš jaučiu
                  tų kriaušių skonį,
Girdžiu,
            kaip bumpsi
                                nuo viršūnės...