Po kelionės į Kupriškį

Santrauka:
Vitalijui Šopiui
Įžodinta prigimtinė vienatvė.
Puse lūpų ištylėtas budėjimas.
Dulksnoje užrašyti viražai
šio gyvenimo skrydžio per vėją - - -

Visa tai iš tenai, kur lietūs,
tiktai saulė kažkur pasislėpusi...
Vis eini, ateini ir... be vietos
mintys klykteli, rimsta – ir šviečia

tas artumas, kurį tik sapnuoji,
o ir sapnas ne toks, kokio lauktumei.
Krinta lapkričio grumstas po kojom.
Dar ilgiesi, kol tvinkčioja auksas

tavo kaime ir jo apyriby - - -
Tavo žodis – plaštakės sapnas.
Aš skaitau šitą knygą, ir įvykiai
atminties greičiu įsirašo... 
oioioi

2021-11-03 14:21:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-11-04 11:23:45

Lenkiu galvą prieš šviesios sielos žmones ir tuos, kurie jiems neabejingi.