Šerkšnas


Šerkšnas ant atolo paryčiais
Ledo adatomis žalumą nukovė.
Pirmas ženklas, kad ruduo praeis,
Lietumi spalvas visas išplovęs,
Pro akių nesopančių žaizdas
Kad varvės būtis į gilią naktį,
Kad šešėliai išsipins kasas
Ir pradės kokteilį baimių energingai plakti,
Kad aplostys debesys dienas -
Lyg maiše sumanę užmigdyti
Ir norėsis orientyrą rast,
Savo sielos stinguliui ttirpdyti,
Bet ledėkai spaus ir į lukštus
Nejučiom save užsidarysim.
Leiski, Viešpatie, užmigt ir nenubust...
Šerkšnas geba į maldas įlįsti.
Nijolena

2021-10-16 04:45:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2021-10-22 10:31:40

Taip, artėjantis laikas toks -  užsidangstai, kuo turi ir lauki...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-10-16 19:29:24

Puikus kūrinys, kuriame atsispindi dvasinės būsenos svyravimai bei nedžiuginančios nuojautos.