Dieve

Santrauka:
Per tikėjimą išmokstame pažinti skausmą, meilę, tylą, viltį, išmokstame gyventi.
Duok man laiko pamilti medžius,
Kas naktį nubučiuotus žvaigždžių;
Duok man orą – juo aš vėją sukursiu
Ir atjosiu, kaip atjoja karžygiai angelų;
 
Duok man sapną – juo tiltą statysiu
Pro suskilusį rūką ligi dangaus
Ir nukrist nebijosiu, kaip ir Tu nebijai,
Tik sugauk, nepaleisk – ar laikai?
 
Leisk matyti randus kitų veiduose,
Kai jie šypsosi, juokiasi man į akis;
Leisk išgirsti tyliausias pasaulio maldas,
Kai niekam jos nerūpės – aš busiu.
 
Ir busiu tikra, kaip tikras gyvenimas...
Nebūk gailestingas – bausk ir kitus,
Kaip baudi Tu mane, kai niekas nebaudžia;
Paliesk mano širdį – liepsnoja aistra;
 
Palieski ir ašaras – skęsta skausmas jose,
Ir aš patikėsiu, jeigu Tu patikėsi;
Leisk man tekėti, kaip teka upės vanduo,
Nes aš dar laisva, kaip laisvas tas vėjas.
nerašanti

2021-10-13 05:03:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Šilagėlė

Sukurta: 2021-10-20 12:29:48

„Nebūk gailestingas – bausk ir kitus“ – manyčiau, kad tai nėra krikščioniškas prašymas. Atvirkščiai, mes Dievo prašom gailestingumo, nuodėmių atleidimo...

Moderatorius (-ė): oioioi

Sukurta: 2021-10-15 07:49:19

Šiuo atveju Mokytojas yra Dievas, todėl tekstas įgyja maldos atspalvių.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-10-13 16:27:23

Prasmingas ir nuoširdus kūrinys.