Spalio vėjas


Spalio alkanas vėjas nulaižė nuo miško būtąsias dienas
Ir saulėtais smulkiais trupiniais visą lauką prie miško apdrabstė.
Įsikniaubusi žemė į minkštas pilkšvų debesynų duknas
Besapnuoja, jog žino, kur gyvą svajonę atrasti.
Kur plaštakės, kur bičių, kamanių myluoti žiedai,
Kur laukai pasikėlę ne ražienom dygiom, bet šilkiniais akuotais.
Kur mane tarsi Rojuje tu sutikai,
Kur miglos užmaršties gaivalams negaliu aš tavęs atiduoti.
Trupa, žyra, kas buvo kadaise lemtis ir būtis,
Kas beliko tik mūsų auksinis beblėstantis sapnas.
Ką gi vėjui dabar alkanam besakyt?
Juk jis aklas ir kurčias, jis kurčias ir aklas...
Nijolena

2021-10-09 06:50:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-10-11 12:17:07

Puikus kūrinys.