Apie pėdas

 
Subyrėjo mano dienos
Į gilų metų aruodą.
Ilgą kelią nuėjusi,
Matau – daug pripėduota:
Štai mano mažos pėdos,
Smėlio lopinėly, prie šulinio,
O čia – jau paūgėjusi,
Ėjau nuo didelio kalno.
Pėdos mano – link pelkės,
Gerai, kad į ją nenugarmėjau.
Smagu buvo eiti,
Kai mylimas lydėjo.
Palikau savo pėdas aikštėj,
Tada visi būry – Laisvės norėjom.
Och – kiek daug aš vaikščiojau,
Ieškojau, ko nepasėjau...
Dabar mano pėdos „ilsisi“,
Suskaičiuoja tik 7 tūkstančius žingsnių,
Bet širdis šėlsmo ilgisi –
Nuo vakaro iki vidurnakčio...
Žiemgalos Bitė

2021-10-05 16:02:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2021-10-06 14:14:03

ir kiek daug tų pėdų įminta

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2021-10-05 20:27:57

Labai įdomiai ir apie daug ką,patiko.