liūdnas beržas gelsta
jokio vėjo
toks švelnus pavakarys
gatvėje transporto gausmas sulėtėjo
pasilik sau uždaras duris
tegul niekas jų netrikdo
ir suklydęs lai nepasibels
tavo valtis pasroviui kažko užstrigo
kyla klausimas ar ji neapsivers
šiame žaidime juk nieko rimta
pasroviui darbe
gatve tarsi upe
vienur prarasta – kitur nesugrąžinta
dar blogiau tuščia vieta
toks gyvenimas ir beržas kartais liūdi
gelsvos šakų sruogos lyg žmogaus plaukai
jos dažnai palinkę rodos klausia...
gal tai medžio mylimo kerai