Prieteliui

Santrauka:
Parašyta mano gimtu lazdzijiškių tarmi.

Ty klonin, kiek užmato akys,
Lyg būtų kų susiedas sakis,
Šcyrai ca ryto saulė švieca,
Visus visus pasvaikščiot kvieca.

Palaukės nušviestos, o viskas
Lyg sciklo rūmas žėri, tviska,
Tep širdzai miela, tep malonu,
Prisėskie, prieteliau, prieg šono.

Pasdzaukim sauli, ryto vėju
Ir tuom, kas praaicin nuvėjo,
Gi prisminimai dūšon liko
Pagloscyk kailį tu skaliko.

An žamės šitos žydzi mėtos
Aplinkui šypsanos gėlėtos,
Tavi palydzu aš per sodzų,
Nag kojos langvos šųdzien rodzas.

Dairaus aplinkui, švyci akys,
Ir kų gi prietelius pasakė,
Gi palinkėjo gero vėjo
Ir pabaliu tolyn nuvėjo.
Vasara7

2021-09-14 08:57:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2021-09-14 21:00:08

Raikėtų i prieteliui paskaityc, tadu gal suprastų, pabaliais nevaikscotų...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2021-09-14 16:03:45

Seniai girdėjau šia tarme šnekant. Labai malonu buvo paskaityti.
Mielos eilės...

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2021-09-14 15:02:11

Ką tik grįžau iš pasivaikščiojimo po mišką su dviem šunyčiais, mano ir šunyčių "švyci akys" ir pilnos kišenės grybų

Moderatorius (-ė): Saulėlydis

Sukurta: 2021-09-14 14:38:56

Pagarba už tarmės puoselėjimą.

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2021-09-14 12:57:11

Ačiū ir man "švyci akys" lėtai suskaičius visą eiliuką :)