Skubėjimas


Mielai ilgiau panirčiau į pražydusias jausmais dienas,
Tačiau pro jas lyg tyčia pagreitėdamas praplukdo, neša Laikas.
Juk rudenėju, teks tuoj tuoj jusles visas prarast
Ir besapnuoti būvį išliepsnotą skaisčiai.
Todėl prašau – laikyki, kai skrendu,
Kol trapūs lūkesčiai sparnelių neapgruzdo,
Nes būtas laikas padengtas ledu,
Po juo jausmai išblunka ir uždūsta.
O juk žydėjimas lyg Dievo dovana,
Tarytum skrydis, koks užgniaužia kvapą.
Pro mudu pralekia diena. Ji – dyvina,
Kai su „Labanakt“ lūpos „Dėkui“ vapa.
Nijolena

2021-09-10 06:46:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Saulėlydis

Sukurta: 2021-09-10 08:12:30

Kokia bebūtų ta diena – ji dyvina ir dovana. Ir verta padėkos. Kaip ir Jūsų eilės.