Stovi medžiai kaip broliai, o broliai kaip medžiai,
Vieni į kitus tvirtai atsirėmę.
Broliai į Rytus su nerimu žvelgia,
Medžiai į dangų, kur vakarėja.
 
Klausosi broliai, vis garsiau žvanga
Keršto planai kaimyno.
Matyt, migrantų jam nepakanka,
Gąsdint rimčiau ketina.
 
Medžiai gi pjūklų švediškų bijo,
Bijo pavirsti rąstais.
Augo, žaliavo nuo seno girios
Žmogui savojo krašto.
 
Dabar gi parduotos, kur ginti mėgino
Referendumą apnešė dūmai.
Vargana ir skurdi paliktų Tėvynė,
Jeigu augtų joje vien tik krūmai.
 
Stovi broliai kaip medžiai, ateities partizanai,
Tik prireikus, ar rastų kur slėptis?
Jei kur buvo eglynai, pušų žalios kalvos
Liktų vėjo pustomas smėlis?