Čežėjimas


Žara kalbėjo smilgoms
Būsiant stiprų vėją,
Tačiau, atrodo, jos visai neklausė -
Kažką tarpusavyje pakuždom čežejo
Apie akimirką, kai atsidaro dausos,
Apie šaknis ir kaip nukritus sėkla
Kažkaip savaime savo erdvę gauna.
Sakyk, ar tu norėtum taip čežėti,
Nors pranašystės drebančius apgauna?
Dar vienas rytas.
Būsime ar lūšim?
Aš nežinau ir jau nebespėlioju.
Tiesiog jau laukiu to lemtingo gūsio,
Kuris stipriuosius nuo silpnų sijoja.
Nijolena

2021-08-08 08:11:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2021-08-08 19:04:43

Labai geros eilės, ačiū

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-08-08 16:21:57

Puikus smilgų pievos peizažas. 
Jau daug kam naktimis vaidenasi lemtingasis gūsis, nuo kurio pašiurpsta nugara.
Jūs puikiai sugebate pagauti šios kartos nuotaikas.

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2021-08-08 10:27:51

Sveika sugrįžusi! Ateina toks metas, kai gali tik čežėti apie esamą akimirką...
Jums visada pavyksta laiku  sugauti ir užrašyti teisingas mintis, niekas nežino
kada siūbtelės tas lemtingas gūsis... dar čežėkim, kol čežasi.Šį čežėjimą
nusinešiau po sparneliu. Ačiū.