Lietuviška vasara


Geltonom šukėm pienės nuklojo žemę.
Upėje žuvys pelekais žoles šukuoja.
Raganos džiausto skalbinius ant savo medžio.
Ežių šeimyna kažkur pūškuoja.
Kregždės pažeme, pažeme vikriai nardo –
Bus lietus vasariškai šiltas.
Ilgesys, įrėmintas lange,
Iki rudens ten pasiliko.
Kažkodėl gaila snaigių,
Nors jos pavirto į žiedą gražų.
Vėjai keturi debesis gena –
Vis ieškom kažko... O gal radom?
Pabudęs Perkūnas medį nugriauna,
Saulė išglosto laukus ir pievas,
Lengvi debesys nesustodami plaukia ir plaukia,
Slenka tirštas rūkas per Elnių Slėnį.
Drugiai žiedų džiunglėse šoka –
Juodam liūdesiui neliko vietos.
Paukščiai skristi savo vaikus moko.
Brisiu per lauką linų mėlynžiedžių...
Žiemgalos Bitė

2021-07-03 08:29:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2021-07-07 15:01:13

Daug veiksmo, kaip ir priklauso vasarai. Kruopščiai išžvalgyta.

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2021-07-05 11:13:20

Pritariu Pavėjui.

Vartotojas (-a): pavėjui

Sukurta: 2021-07-04 13:04:54

Tarsi peizažinėm nuotraukom išlietas vasaros vaizdas.