pavėjui

mano pievų margi žolynėliai
linguoja šiūruoja - - -

tas siūlelis kuriuo prie žemės prisiūtas
vis plonyn ir menkyn

plauna rãsos akis margosios gegelės
o ir mano ir mano linksmuolė širdis

toks jaukumas šio ryto ir vakaro skrydis
tiesiai į delnus nakties tobulybė
 
Ramunė Vakarė

2021-06-20 16:19:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Akademix

Sukurta: 2021-07-14 11:36:20

Žavingos akimirkos. Ir te nesudrumsčia jų pilka kasdienybė, rutina.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2021-06-24 17:47:25

Nepaprastai trapu ir jautru, žaviai įtraukia nuo iki.
pievų margi žolynėliai... plauna rãsos akis margosios gegelės – čia ir mito dvelksmas, ir Rasų šventei, ir trapiajai būčiai vertinti...

Vartotojas (-a): Antas

Sukurta: 2021-06-21 12:59:34

Jauku

Vartotojas (-a): pavėjui

Sukurta: 2021-06-20 17:54:32

Labai gražus pavadinimas:), kurio viena iš prasmių – gyvenimo trapumas ir laikinumas.
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-06-20 16:41:25

Šiose eilėse užuodžiu liūdesį. Nepasiduokite. Išnaudokite patį gražiausią metų laiką turiningai ir dings visos mintys su kuriomis Jums ne pakeliui.