Skaudus eiliukas, bet teisingas.
Neskubėkite eiti ieškoti amžinybės turtų. Į pragarus visada suspėsite, nes dar niekam nepavyko pavėluoti. Beje nesumaišykite sąvokos "pragarai" ir 'pragaras". Pragarai - vieta, kur po mirties susirenka vėlės ir iš ten keliauja toliau pagal nuopelnus. Kadangi vėlės kišenių neturi, tai išsipirkti - be šanso. Tada beliks tik prisiminti J. Marcinkevičiaus žodžius:
Sau į kelią neėmiau aš nieko,
Viskas Jums, brangieji mano lieka:
Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis.
Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis...
Atleiskit už karčius žodžius, bet ateina visiems nelaukiamas metas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-06-20 08:16:59
... o gal visi esame amžini, tik formą pakeičiame?..
Rašyčiau įv. forma – Aukščiausiojo.
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2021-06-19 18:31:31
Per paklydimus vis randam savo kelią - taip klasikai rašė.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2021-06-18 11:49:13
Skaudus eiliukas, bet teisingas.
Neskubėkite eiti ieškoti amžinybės turtų. Į pragarus visada suspėsite, nes dar niekam nepavyko pavėluoti. Beje nesumaišykite sąvokos "pragarai" ir 'pragaras". Pragarai - vieta, kur po mirties susirenka vėlės ir iš ten keliauja toliau pagal nuopelnus. Kadangi vėlės kišenių neturi, tai išsipirkti - be šanso. Tada beliks tik prisiminti J. Marcinkevičiaus žodžius:
Sau į kelią neėmiau aš nieko,
Viskas Jums, brangieji mano lieka:
Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis.
Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis...
Atleiskit už karčius žodžius, bet ateina visiems nelaukiamas metas...