Kaune kaštonų žvakės vėlei žėri
Per dieną ant šakų aukštai aukštai iškeltos.
Užeis lietus, ar pūs stipresnis vėjas,
Jos neužges, tik sulinguos ugnelės baltos.
 
Pasklidus šiluma praeivį švelniai glosto,
Sušyla, rodosi, net gatvės grindinys.
Žmogus pakels akis ir jam ant skruosto
Užsidega kaštonų žvakių spindulys.
 
Ištirpsta rūškanotos, sunkios mintys,
Pavasario žiedai juk vertesni už jas.
Diena - kita, nukris ir negrąžinti,
Nebeuždegti vėl tokias mielas žvakes.
 
...................................................
O gal kaštonai žino gražią Kauno šventę
Ir siunčia debesis savųjų dovanų?
Juk jau rytoj, gegužės 22 – ąją,
Jam 613 metų istorinių, šaunių.
 
Žydėk, gyvuoki, Lietuvos širdie,
Ant Nemuno, Neries žalių krantų.
Nors aš toliau, šalia Nevėžio gyvenu,
Kaip kiekvienam,
                           esi brangus man Tu.