Ko belieka laukti

 
Laiką,
kaip duoną,
raikome.
Manome esą dideli –
pasaulį laikome...
Daug norime –
mažai duodame.
Iš mūsų juokiasi
pakibusi delčia.
Kažkur toli loja šuo...
Kur esame:
„tenai" ar  „čia"?
Minoje jautiesi,
kaip laikraštis,
praėjusios datos,
ant grindinio išklotas.
Skaudu,
bet gi juokiesi,
kai mindo kojos
basos ir batuotos.
O kas tada?
Belieka laukti –
 „devintos bangos"
ir šliaužti Žemės delnu
nuo sutemų iki aušros...
Žiemgalos Bitė

2021-04-28 06:59:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2021-04-28 13:46:12

Belieka laukti devintos bangos,
Kas atlaikys, prieš Dievo veidą stos,
Jis pasakys - Eikit ir pripildykit pasaulį,
 Ir jeigu būsite kuklūs ir pagarbūs, aš
Leisiu jums raškyti vaisius nuo gyvenimo medžio.