Mažam ir sušalusiam

Paimki šilumos iš mano rankos
Ir skrisk į aukštį ant šakų,
Kur pumpurai saulutėj rausta
Ir mažam paukščiui ten saugu.
 
Kas nuskriaudė, kad tenka glaustis
Prie žemės po nakties šaltos?
Žvarbus lietus žemelę prausė,
Nebus tau gera būt ant jos.
 
Gal vanagas koks gaudė, vijo,
Arba nuklydai nuo namų
Ir, nesuradęs gimto lizdo,
Likai prie durų svetimų.
 
Sušilk ant rankos, žmogaus rankos...
Nors gal baugu, bet patikėk,
Laimingas aš, jei kartais tenka,
Mažam paukšteliui skrist padėt.
skroblas

2021-04-14 14:07:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-04-15 12:08:16

Vaizdingos ir pamokančios eilės.
Labai gražus mostas kam nors padėti. Kaip mano bendradarbis (jis sirgo) sakydavo: "Jei padarau kam nors gero - jaučiuosi sveikesnis".
Bet... Kartą vedžiodama šunį, pamačiau sužeistą varną. Paskambinau gyvūnų globos tarnybai. Man buvo pasakyta, kad palikčiau ten, kur ji yra, nes gamta taip atsirenka stipriausius. Žiauru, bet...