Santrauka:
In memoriam Ž.M.
Nuplaukia saulė savo keliais,
Savo keliais lekia vėjas.
Kartais už keteros kalno laikeis,
Kartą – įkvėpt nesuspėjai.
Bėgo prabėgo diena pro akis,
Mėnuo įkrito į širdį.
Laisvės troškimas ilgai nesugis,
Debesys plaus, lietūs girdys.
Nebeskubėsi viršūnių pasiekt,
Baimės nebus pavėluoti.
Kūnas į žemę,
Siela vis tiek –
Lieka po kalnus klajoti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-04-11 09:00:37
Graudžios eilės.
Meilę kalnams neišvengiamai lydi pastovus žaidimas su mirtimi, o optimistus mintis:" man taip nebus".
Kažkada skaičiau vieno alpinisto prisiminimus kad, kai patenkama į mirties gniaužtus ir pavyksta išsigelbėti - būna pervertinamos gyvenimo vertybės.