Apniuko akys
Be svajų
Jų žvilgsnio neišlaikė  debesys
Jie kaukė
Surūdydami į lietų
Sugrūsdami į stalčių jausmų, prisiminimų giedrą
Suspausdami į sutemų  vienatvę
Sėdėjau vėl prie stalo ir mąsčiau
Apsikabinusi šešėlį
Kodėl nebemylėjo
Nukritusios netyčia
Iš aukštybių
Dangiškosios žvaigždės