632.  Socialinės globalizacijos mitologemos palieka vis mažiau pasirinkimo tarp žmogų kuriančio prasminio žodžio ir unifikuojančio besielio skaitmeninio kodo.

631.  Pranokti Gamtą – gražus siekis. Negražiu jį padaro žmogiškajai prigimčiai prieštaraujančios priemonės.

630.  Moteris ir vyras – tai, visų pirma, jų dieviškoji ir žmogiškoji paskirtis, ir iš to kylanti atsakomybė.

629.  Lygybė – tai lygių galimybių sukūrimas skirtingumui užtikrinti, o ne skirtingumui niveliuoti.

628.  Lengviau pasiklysti miške, negu globaliame pasaulyje. 

627.  Kuo mažesnė erdvė, tuo mažiau laikysenos formų.

626. Jeigu žmogų ilgą laiką maitini dirbtine mėsa, jis pamiršta tikrosios mėsos skonį.

625.  Mes nesirenkame socialinių vaidmenų. Socialiniai vaidmenys renkasi mus.

624.  Kai yra asmenybės susidvejinimas, antroji pusė nereikalinga.

623.  Jeigu visi taptų tuo, kuo kartais pasijaučia, civilizacija seniai būtų išnykusi.

622.  Bulvę pasodinęs, bulvę ir nukasi.

621.  Lengviau padaryti, negu paslėpti.

620.  Karinis humanizmas karu ir lieka. 

619.  Neretai pagrindiniu keliu tampa kelių naikinimas.

618.  Kai praeitis nenori eiti į dabartį, ją būtinai kas nors pastumia.

617.  Jeigu žmogus toks agresyvus, tai jis kilęs tikrai ne iš beždžionės.

616.  Problemos kyla ir tada, kai tavo nagų grybelis trukdo kam nors gyventi.

615.  Laisvė - tai teisė turėti įsitikinimą, kad gali būti ir kitaip.

614.  Laimi idėjos, o ne automobilių vagys.

613.  Žodį uždrausti neįmanoma. Jei jis išeis, tai kartu su žmogumi.