......

Tokia šventa tyla ir medžiai tokie tylūs,
Lyg saugotų tave kaip karžygiai nebylūs,
Kad nesudrumstų kas tylos ir jos lengvumo,
Kurį jauti tarsi palikęs nešulius už durų.
 
Kokia šventa tyla, kokia graži bendrystė,
Kokia jos artuma ir nuoširdi draugystė,
Kai abejonių vėl pilni, kai vėl širdis nešyla,
Tyloj surandam mes namus ir rūpesčiai nudyla.
 
Ji – gailestingoji sesuo, ji – gydantis balzamas,
Ji – kvepiantis sakais  žaliasis miško okeanas,
Sugrįžtame prie jo ir neriam į jo žalią tylą,
Ji glamonės, liūliuos taip švelniai, taip nebyliai.
poeta

2021-02-23 20:51:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2021-02-28 21:40:06

Labai mielas eiliukas.

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2021-02-23 22:06:35

Iškalbinga tyla, mielas pasimiškinėjimas.