Atversiu jūrai
gėlas mintis.
Teiškedena purslais
piktos bangos,
teiššukuoja susivėlusias
ir persipynusias
jų ilgas kasas
gelmių žuvys
ir sugrąžina man
šviesias garbanas,
kad galėčiau eiti
aukštai pakelta galva.
Man irgi patinka kalbėtis su jūra. Skambantis ir ošiantis darbas, vaizduotėje sukeliantis gintaro pilis ir vandeny besiplaikstančias undinėlių kasas... Stipriai skamba. Kleve, nesustok, ieškok savyje naujų žodžių, Tu kaskart žengi į priekį.
Anonimas
Sukurta:
2006-12-17 09:33:45
ne iki galo perpratau, bet įdomus santykis su jūra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2006-12-18 16:43:37
Man irgi patinka kalbėtis su jūra. Skambantis ir ošiantis darbas, vaizduotėje sukeliantis gintaro pilis ir vandeny besiplaikstančias undinėlių kasas... Stipriai skamba. Kleve, nesustok, ieškok savyje naujų žodžių, Tu kaskart žengi į priekį.
Anonimas
Sukurta: 2006-12-17 09:33:45
ne iki galo perpratau, bet įdomus santykis su jūra.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-12-16 13:47:55
„aukštai pakelta galva”
Puiki pabaiga, aš net šauktuką padėčiau. Mums to labai trūksta (man labiausiai). Sėkmės! Ir nenuleisk rankų.