Pasiilgau




Mano vaikai,
Kaip seniai apkabinus buvau,
Glosčiau plaukus ir... naują rūbą.
               ---
Atlaidas. Aplankymo diena kaitri,
Sakramento žvakės degė bažnyčioj.
Saldainėtuos delnuose pasiliko
Tas negrįžtamas laikas – vaikystė.

Netikėtas, nelauktas riksmas kieme –
Svetimo katino letenos skaudžios!
Tik švelniai norėjai paglostyt, deja,
Liko rausvos dėmelės ant delno.

Maži vaikai ir maži rūpestėliai,
Seniai pasimiršo bemiegės naktys...
Norėčiau gyvenimo juodas spalvas
Nutapyti spalvom šviesaus sapno.

2021-02-14
delioren

2021-02-20 20:19:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2021-02-21 08:28:25

Ilgesio laiškas, ne be reikalo  išmintis sako:"Maži vaikai
drasko sterblę, dideli - širdį."