Skrenda paukštis
žiūri į žemę
laukia
kada
sužaliuos rugiai
kada žolė
švelniai glausis
prie kojų
įsaulyje lašės
lašai...
Norisi paimti
kelią kojomis
eiti.
Eiti kol
Laiko paukštis
neišlesė akių,
kol kojos
nenugrimzdo
į smėlį,
kol neprislėgė
akmeniu
su raidėmis...