Gyvenu kažkaip ne taip...
Kitaip gyventi ir nemoku.
O laiko lieka vis mažiau,
Ir vis dažniau turiu sustoti,
Apsidairyti – kas esu?
Kodėl esu ir kam to reikia?
Nepanikuoju, nors jaučiu,
Kaip pro mane pasauliai plaukia
Neatpažinti, svetimi,
Su savo lozungais ir šūkiais.
Jų negirdžiu, nesuprantu...
Vieni kitiems beveik nerūpim.
Jie – šen, aš – ten... Kol kas visiems
Užtenka ir vandens ir oro...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nors gyvenu kažkaip ne taip.
Kitaip gyventi ir nenoriu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2021-01-26 09:57:17
Svarbu, kad,, Kitaip gyventi ir nenoriu"
Kiekvienas turim supratimą, kaip norim gyventi, o jei dar taip ir pavyksta- puiku!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-01-25 21:38:12
Ne vanduo ir ne oras lemia žmonijos neigiamas emocijas, o pavydas ir garbės troškimas. Žmogus nerūpi kitiems tol, kol yra tik nereikšmingas sraigtelis didžiuliame pasaulyje, o gyvename kiekvienas pagal sugebėjimus.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-01-25 18:40:40
Man čia viskas gerai -- ir mintis ir forma, tegu dažniau tokios mintys aplanko.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2021-01-25 11:39:40
Eilėraščio mintis - ne banali.
Forma. O jeigu pamėginus nuimti keletą vienskiemenių, kurie man atrodo kaip perteklius ir silpnina eil. mintį.